1. Pastatų inžinerinės sistemos tapo gerokai sudėtingesnės, kompleksiškesnės, įvairesnės.
2. Skirtingos sistemos (šildymo, ventiliacijos, kondicionavimo, elektros) yra vis labiau tarpusavyje susiijusios.
3. Inžinerinėse sistemose padarytas klaidas ištaisyti tampa vis brangiau ir sudėtingiau.
4. Energijos resursų sąnaudos tampa vis labiau aktualios
5. Kuriant pastato architektūrą, kvalifikuotas pastato inžinierius gali sumažinti pastato energijos vartojimą ir investicinius kaštus.
1. Architektai dažniausiai neturi inžinerinio išsilavinimo ir (arba) pakankamos patirties bei kompetencijos įvertinti pastato inžinerinių sistemų projektinius sprendimus.
2. Pastato koncepcija kuriama iki galo neišsiaiškinus užsakovo ir naudotojo poreikių, neatlikus arba atlikus tik formalius ikiprojektinius skaičiavimus, deramai neįvertinus alternatyvų.
3. Už projekto inžinerinių dalių sprendimų teisingumą atsakingas projekto dalies vadovas, kuris yra ir projektuotojas, dažnai supančiotas ribotų laiko ir finansų resursų ar veikiamas tiekėjų, linkęs kartoti tipinius sprendimus.
4. Dažnas projektuotojas siekia sistemas projektuoti numatydamas rezervą, kad sumažintų klaidos riziką.
5. Statybininkai taip pat skatina projektuoti numatant 10–20 % rezervą siekdami didesnės apyvartos. Tokie rezervai padengia sąnaudas dėl nekokybiško darbo ir medžiagų arba sudaro galimybę sutaupyti.
6. Atliekant Lietuvos statybos įstatyme numatytą techninę priežiūrą tikrinamas darbų bei medžiagų ir projektinės dokumentacijos atitikimas, tačiau techninių ir inžinerinių sprendimų teisingumas nėra vertinamas.
7. Augant inžinerinių sistemų sudėtingumui ir kompleksiškumui, vis sudėtingiau įvertinti tikrąją projektavimo ir montavimo vertę ir kokybę, atskirti tiekėjų interesus nuo realios naudos užsakovui. Tam reikalinga patirtis, aukšta kompetencija ir nepriklausomumas.
8. FIDIC kontraktuose numatyta pasitelkti nepriklausomą techninį konsultantą-inžinierių, kuris gintų užsakovo interesus ir siektų gauti patį kokybiškiausią produktą už tinkamą kainą.
9. Investuojant į tikslius skaičiavimus, užduoties suformulavimą, veikimo simuliaciją, įrangos parinkimą, nesunku 5–10 % sumažinti investicinius kaštus ir energijos sąnaudas.
• Sujungti visas inžinerinių sistemų dalis( šildymo, vėdinimo, vėsinimo, elektros, vandens ir nuotekų, pastato valdymo, apsaugos ir duomenų perdavimo sistemas), koordinuoti jų projektavimą, optimizuoti sprendimus.
• Atlikti ikiprojektinius skaičiavimus, įvertinti alternatyvas, atlikti pastato energetinio veikimo simuliaciją bei nustatyti pastato energetinius poreikius (už atskirą kainą).
• Suformuoti bendrą koncepciją pagal pastato paskirtį, atsižvelgiant į normatyvinius reikalavimus, užsakovo ir naudotojo poreikius.
• Suformuoti projekto dalines užduotis, įvertinti atskirų dalių sprendimus, juos koreguoti ir suderinti su bendrosios koncepcijos samprata.
• Prižiūrėti projektavimo darbus, esant poreikiui, konsultuoti projektuotojus, įvertinti projekto kokybę ypač kreipiant dėmesį į veikimo funkcijų užtikrinimą, investicines bei eksploatacines sąnaudas, energetinį efektyvumą, techninio aptarnavimo patogumą.
• Suformuoti suvestinį trimatį brėžinį, nustatyti konfliktus, braižyti detales (už atskirą kainą).
• Įvertinti įrangos ir montavimo darbus, spręsti iškilusias technines problemas, konsultuoti ir dalytis patirtimi.
• Įvertinti sumontuotų sistemų veikimą, patvirtinti bandymų rezultatus, priimti sistemas.
• Spręsti eksploatacines problemas, nustatyti defektus ir užtikrinti garantinių įsipareigojimų vykdymą.