Lietuvos etnokosmologijos muziejus – unikalus futuristinio dizaino pastatų kompleksas netoli Molėtų. Iki rekonstrukcijos pastato eksploatuotojai susidurdavo su didelėmis drėgmės ir temperatūros problemomis. Jiems reikėjo efektyvaus sprendimo, kaip pašalinti trūkumus minimaliomis sąnaudomis, be to, vėdinimo ir kondicionavimo prietaisus reikėjo pritaikyti prie išskirtinio futuristinio kavinės interjero, kurį kūrė EKSPO BALTA architektai.
Rekonstrukcijos projekte buvo pateiktas drėgmės kontroliavimo sprendimas taikant recirkuliaciją ir specialų valdymo algoritmą. Įrengus lubų ventiliatorinius konvektorius ir nišose paslėpus vėdinimo groteles buvo išsaugotas interjeras. Taip pat buvo pritaikyti keli energijos taupymo sprendimai bei pateiktos rekomendacijos dėl infiltracijos mažinimo ir galimybių naudoti natūralų vėsinimą.
Projektuodami šį pastatą, susidūrėme su muziejaus specifika: tai kultūros paveldo pastatas su atitinkamais apsaugos reikalavimais, o kuriant projektą svarbu įvertinti būtinybę apsaugoti jautrius mikroklimato parametrų pokyčiams eksponatus ir atsižvelgti į netolygų lankytojų srautą ekspozicijos salėse. Dabartinė sistema neužtikrina nei reikalingų parametrų muziejaus vertybėms saugoti, nei tenkina energinio efektyvumo reikalavimus, o pastato eksterjerą ir ekspozicijų salių interjerą bjauroja atvirai sumontuota vėdinimo įranga. Vėdinimo sistema yra pasenusi ir dėl to nenaudojama.
Atlikus modeliavimą buvo nustatyti esminiai esamos sistemos trūkumai, apibrėžti pastato konstrukcijoms keliami reikalavimai bei kiekvienos patalpos šilumos, šalčio ir drėgmės poreikiai. Suprojektuota sistema užtikrina normatyvinius vertybių saugojimo mikroklimato parametrus atsižvelgiant į kiekvienos patalpos paskirtį ir žymiai pagerina pastato energinį efektyvumą. Dėl įdiegtų priemonių bus pašalintos visos lauko grotelės pastato fasaduose, atsisakyta elektrinio oro šildymo, jį keičiant šilumos siurbliais ir naudojant sutaupytą katilinės šilumą.
Esminiai projekto elementai:
• šilumos mazge numatyti balansiniai reguliatoriai siekiant optimaliai paskirstyti šilumą;
• remiantis simuliacijos duomenimis pakeistas patalpų šildymo galingumas, radiatorių skaičius ir temperatūros reguliavimo būdas;
• VRV oro kondicionavimo sistema ne tik vėsins, bet ir šildys patalpas, todėl dujinį katilą bus galima įjungti gerokai vėliau rudenį ir išjungti anksčiau pavasarį;
• specialiosiose saugyklose suprojektuota sistema atsižvelgiant į griežčiausius normatyvinius saugyklų įrengimo reikalavimus: atskiroje patalpoje esantys tiksliosios kontrolės agregatai eliminuos užpylimo ar gaisro riziką
• vėdinama naudojant vėdinimo įrenginius su šilumos rekuperacija, kurie montuojami vienoje patalpoje;
• oras skirstomas per interjere integruotas groteles ar skirstytuvus;
• drėgmė kontroliuojama autonominiais džiovintuvais ir drėkintuvais;
• centralizuota valdymo sistema (BMS) kontroliuos mikroklimatą, o jos interneto portale bus galima stebėti visus pagrindinius parametrus ir peržiūrėti jų archyvą.
Architektų studija SPRIK pritaikė rekonstruojamą kultūros paveldui priskirtą pastatą administracinėms patalpoms, o pastogėje įrengė butus. Užsakovo pageidavimu buvo vengiama sudėtingo pastato apšiltinimo iš vidaus, bet buvo iškeltas tikslas pasiekti B energinę klasę. Tam buvo suprojektuotas šaldymo agregatas „oras-vanduo“ su šilumos siurblio funkcija, kad pavasarį ir rudenį būtų galimybė naudoti efektyvesnį energijos šaltinį. Dėl žemų šilumnešio temperatūrų suprojektuoti dvivamzdžiai ventiliatoriniai konvektoriai. Dviejų vamzdžių šilumnešio tiekimo sistema sumažina investicinius ir eksploatacijos kaštus. Efektyvus vėdinimo agregato rotorinis šilumokaitis, atgaunantis šilumą iš šalinamo oro, ir adaptyvi centralizuota automatinio valdymo sistema, palaikanti optimaliausią šilumnešio temperatūrą, taip pat skirti energijos vartojimui mažinti.
Suprojektuoti sprendimai:
• šaldymo agregatas su šilumos siurbliu pastatui šildyti ir vėsinti;
• dvivamzdė šildymo ir vėsinimo ventiliatorinių konvektorių sistema;
• dujinis katilas sujungtas su šilumos siurblio šildymo ir vėsinimo sistema;
• individualūs katilai iškelti iš apartamentų į atskirą patalpą, kad būtų išvengta katilų keliamo triukšmo.
SPRIK architektų studijos suprojektuota naujai statoma kaimo turizmo sodyba išsiskiria pastatų paskirties įvairove ir eksploatacijos šuoliais – energija, kurios reikia pokylių metu, tris kartus viršija įprastą dieną suvartojamą kiekį. Todėl inžinerinių tinklų sistemos turi būti labai lanksčios, sugebančios greitai prisitaikyti prie kintančių sąlygų.
Atlikus simuliavimą, buvo sukurta pastato inžinerinių tinklų koncepcija, kurioje buvo įgyvendinti toliau išvardyti sprendimai:
• geoterminis šilumos siurblys naudojamas pastatui šildyti ir vėsinti;
• kietojo kuro katilas sujungiamas su geoterminiu šilumos siurbliu;
• pokylių salė šildoma ir vėsinama oru;
• ventiliatoriniai konvektoriai naudojami svečių kambariams kondicionuoti.
Modeliavimo metu buvo
Modeliavimo duomenų pagrindu buvo suprognozuotas pastato veikimas ir priimti sprendimai optimizuojantys investicinės sąnaudas.
Modeliavimas atliktas naudojant skaitmeninio modeliavimo programine įranga